4 pamoka: Realybės suvokimas
Mums kyla klausimas - ar mūsų suvokimas yra vienintelė tikrovė? Pamokoje nagrinėjama, kodėl kabala žinoma kaip „paslėpta išmintis“, ir atskleidžiami papildomi tikrovės klodai. Sužinosite apie gyvūninio, įprasto žmogiškojo ir kabalistinio suvokimo skirtumus. Apžvelgsime, kaip mokslo pažanga pakeitė mūsų supratimą apie tikrovę. Atskleiskime paslėptą „ketinimo“ dėsnį kabaloje ir paaiškinsime „formos lygiavertiškumo dėsnį“.
- Ar realybė, kurią suvokiame penkiais pojūčių organais, yra vienintelė egzistuojanti tikrovė? Kodėl kabalos išmintis vadinama „paslėpta išmintimi“? Ar yra papildomų tikrovės sluoksnių?
- Kuo skiriasi gyvūninis, įprastas žmogiškasis ir kabalistinis tikrovės suvokimas?
- Vystymosi apžvalga: kaip pasikeitė žmogaus požiūris į tikrovės suvokimą atsižvelgiant į mokslo raidą?
- Kabalos išmintyje paslėptas įstatymas – „ketinimas“.
- Kas yra „formos lygiavertiškumo dėsnis“?
Noras gauti yra vidinė „programinė įranga”, valdanti mūsų realybės suvokimo mechanizmą. Mes matome tai, ką norime matyti. Norėdami suvokti dvasinę tikrovę, turime pakeisti programinę įrangą, pagal kurią suvokiame tikrovę - tai yra norą gauti.
Pagal „formos tapatumo“ dėsnį, norėdami suvokti dvasinę tikrovę, turime išsiugdyti norą priimti dvasingumą, ketinimą duoti.
🖼️ Peržiūrėkite skaidres, jas rasite ČIA
Citatos:
„Gamtos tyrinėtojams gerai žinoma, kad be varomosios jėgos niekas negali atlikti net menkiausio judesio, negaudamas bent kiek naudos sau.
Pavyzdžiui, kai žmogus perkelia ranką nuo kėdės ant stalo, jis mano, kad padėjus ranką ant stalo jam bus patogiau. Jeigu jis taip negalvotų, visą gyvenimą paliktų ranką ant kėdės nė nepajudindamas“.
(Baal Sulamas, straipsnis: Taika)
"Paimkite, pavyzdžiui, mūsų regos pojūtį: prieš save matome platų pasaulį, nuostabiai užpildytą. Tačiau iš tikrųjų visa tai matome tik savo viduje. Kitaip tariant, mūsų galinėje smegenų dalyje yra savotiška fotografijos mašina, kuri vaizduoja viską, kas mums atrodo, ir nieko už mūsų ribų.”
(Baal Sulamas, knygos Zohar pratarmė, 34 laiškas)
„Jis sukūrė mums ten, mūsų smegenyse, savotišką nublizgintą veidrodį, kuris apverčia viską, kas ten matoma, todėl matysime tai už smegenų ribų, priešais save.”
(Baal Sulamas, Zoharo knygos pratarmė, 34 laiškas)
„Viskas yra dieviškumas, aukščiau laiko, vietos ir pokyčių. Visos tos pakopos ir ištaisymai, kuriuos įžvelgiame dieviškume, yra tik įvairūs slėpiniai ir priedangos žemesniųjų atžvilgiu [...] Taip pat visi įsivaizduojami laiko, vietos ir veiksmų vaizdai yra tik įvairios Jo dieviškumo paslėptys, kurios taip atrodo žemesniajam. Kaip uždangalų, po kuriais gali pasislėpti, dėka žmogus yra matomas arba ne, tai paveikia tik jo draugus - jo dingimas ar pasirodymas – pats žmogus dėl to nei dingsta, nei atsiranda. Taip ir Jo dieviškumas nesikeičia ir jo nepaveikia jokios pakopos, ištaisymai ar vardai, vietos ir veiksmų pokyčiai, kuriuos žemesnieji įžvelgia Jo atskleidimuose.”
( Knyga Zohar visiems, Nasso skyrius, „Šventoji Idra Rabah“, 299 punktas)
"Kaip sliekas, gimęs ridiko viduje, gyvena ir galvoja, kad Kūrėjo pasaulis yra kartus, tamsus ir mažas kaip tas ridikas, kuriame gimė. Bet kai tik pragraužia ridiko žievelę, suglumęs sako: „Maniau, kad visas pasaulis yra kaip ridikas, kuriame gimiau, o dabar prieš save matau didingą, gražų ir nuostabų pasaulį. Ir tie, kurie gimė noro gauti apvalkale (Klipa) […], jei [jie] stengtųsi sulaužyti noro gauti klipą (apvalkalą), kuriame gimė, ir prisiimtų norą duoti, tuomet jų akys greitai atsivertų, pamatytų ir pasiektų visas išminties, žinojimo pakopas bei gautų aiškų suvokimą, kuris jiems buvo paruoštas dvasiniuose pasauliuose“.
(Baal Haslam. „Įvadas į knygą Zohar“)
